Kurortai – tai valstybės nacionalinis turtas. Šiuo metu Lietuvoje yra 4 kurortai: 2 pajūryje ir 2 pietų Lietuvoje. Pajūris suteikia dvi galimybes: arba smagiai praleisti vasaros atostogas triukšmingoje Palangoje, kur turistai gali rasti didelį pramogų, linksmybių, koncertų ir atrakcionų pasirinkimą, arba ramiai ir tyliai praleisti laiką atokiame nuo miesto šurmulio ir chaoso kampelyje, apsuptame įstabaus grožio gamtos – Neringoje. Abu pietų Lietuvoje įsikūrę kurortai – Druskininkai ir Birštonas – yra gydomieji, kur atstatomajam gydymui bei atpalaiduojančiajam poilsiui naudojamas mineralinis vanduo bei gydomasis purvas. Organizmo grūdinimas, sveikatos stiprinimas, ligų prevencija, reabilitacija – visa tai atliekama taikant natūralius gamtinius veiksnius (klimatoterapiją, balneoterapiją, peloterapiją, hidroterapiją).
Druskininkai – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, 130 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Tai visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkai dabar užima 2241 ha plotą, čia gyvena apie 24 755 gyventojų (2006 m. sausio 1 d.). Kasmet apsilanko apie 201 635 turistų (2007 m.). 30 kilometrų spinduliu kurortas iš trijų pusių apsuptas pušynų, 40 km spinduliu aplink miestą nėra nei vieno pramonės objekto, todėl čia unikalus mikroklimatas: didelė oro jonizacija, o spygliuočių išskiriami fitoncidai sunaikina mikrobus ir bakterijas, sukeliančius įvairias ligas. Pagal oro jonizacijos rodiklį Druskininkai lenkia tokius žinomus kurortus, kaip Kislovodskas, Piatigorskas ir net šveicariškasis Davosas. Per Druskininkus teka Nemuno bei Ratnyčėlės upės, o aplink dar 12 švarių ežerų, kuriuose veisiasi daugybė įvairiausių žuvų ir vėžiai.
Didžiausias kurorto turtas – mineralinių vandens šaltiniai, kurių yra net 11. Jų vanduo gerina skrandžio, kepenų funkcijas, tulžies išsiskyrimą bei normalizuoja žarnyno veiklą, gydo kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos, ginekologines, odos ligas. Pagrindiniai kurorto gydomieji veiksniai yra mineraliniai vandenys, vienas geriausių Europoje gydomasis purvas bei nuostabus mikroklimatas. Druskininkai yra Pasaulinės klimatoterapijos ir hidroterapijos asociacijos, vienijančios daugiau nei 60 kurortų iš viso pasaulio, narys.
Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Mineraliniai vandenys atrasti jau XVII amžiuje. O 1794 m. birželio 20 d., ištyrus sūrius Druskininkų šaltinius, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislavas Augustavas Poniatovskis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove.
Šiuo metu Druskininkuose veikia 6 sanatorijos ir viena balneologinė gydykla, kurios vienu metu gali aptarnauti apie 6000 žmonių. Sanatorijose taikomos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, platus procedūrų spektras – povandeninis masažas, sūkurinės, mineralinės, perlinės, deguonies, vertikalios bei gydomųjų žolelių ir purvo vonios. Visose sanatorijose yra baseinai, saunos, treniruolių salės, grožio kabinetai. Mieste yra sveikatingumo centras, 2006 m. pabaigoje Druskininkuose duris atvėrė Vandens atrakcionų parkas, kuris yra didžiausias ir moderniausias visame Baltijos regione. Jame labai platus pramogų pasirinkimas ir suaugusiems, ir vaikams, taip pat siūlomos įvairios relaksacinės procedūros.
Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Mieste saugomas jų atminimas. Kasmet vyksta Čiurlionio muzikos festivaliai.
Druskininkai – nuo seno branginamas, tausojamas ir mylimas Lietuvos gyventojų kurortas, kasmet vis daugiau pritraukiantis turistų iš svečių šalių, tampa viena pagrindinių vietų Europoje, kur minios plaukiančių turistų atranda sielos ir kūno ramybę.
